Gajde:
f. Vegėl muzikore aerofone.
Etim: Weigand 22 e nxjerr prej turq-gayda; Ēabej: nė shqipen gajda mund tė ketė hyrė edhe nėpėrmes serbokroatishtes apo bullgarishtes. Po sipas tij pėr pėrhapjen e fjalės nga iberishtja nė arabishten e prej kėndej nė turqishten e nė gjuhėt sllave.
Enci. Gajdja pėrbėhet nga shakulli prej lėkure bagėtie tė vogėl, buēalla e isos dhe pipa e notave. Gajdja tek shqiptarėt ėshtė e lidhur ngushtė me kultin e blegtorisė. Pėr kėtė arsye, repertori i gajdes pėrkon ngushtė me kėtė sferė tė jetės shqiptare. Qė nė kohėt e vjetra sipas Thalloczy: ilirėt kėndonin kėngė lufte tė shoqėruara me fyej e gajde. Sot, gjeografikisht gajdja gjendet e pėrhapur nė Shqipėrinė e Jugut kryesisht nė Toskėri, nė rrethet e Beratit, Kuēovės, Pogradecit, Gramshit, Devollit, Korēės, Librazhdit etj. Pėrdoret si vegėl solistike nė pjesė tė ndryshme, kryesisht kaba, por edhe si vegėl shoqėruese nė ansamble me vegla popullore kryesisht nė funksion tė melodisė dhe veēanėrisht tė iso-pedalit. Si vegėl popullore mjaft e pėrdorur dhe e pėrhapur, e gjejmė tė ndėrfutur edhe si “tė panjohur” nė gjė a gjėzat:
-Qafė kam
kokė s’kam
katėr shalėsh dhe pa kėmbė
me frymė dhe i vdekur jam
as me kocka as me dhėmbė.
(Gajdja) Korēė
Shkrimtari Dritėro Agolli ka shkruar prozėn me titull “Tregim pėr njė gajde”.
_________________
Mos i shko në qafë shoqit, nepi shkaf i përket, e jeto nierxisht. Mi kto âsht ngrehë ajo nertesë e madhnueshme qi i thonë shoqni, njeky âsht Kanuni i shoqnis! - Shtjefën Gjeçovi